2013 m. vasario 2 d., šeštadienis

Vaikystės pasaka


Roma

Graži mintis – tai pranašas,
Iš sapnų dabartis giedrėja -
Šalia krioklys dainuoja
Ir šiaušiasi nuo vėjo.
Apyaušrio žara nušvito,
Nebėra nakties,-
Vaikystės pasaką paseksiu,
Kaip tėtis bėrė grūdą,
O mama duoną kepė
Ir vėlė veltinius sesuo
Prie to paties uždengto duonkepio
Alkūnėmis į lentą atsirėmusi.
Dunksėjo staklės -
Kita sesuo čia dainą audė
Ir iš pilko vieversio giesmių
Plonutį siūlą verpė...
Troba pilna gerumo
Nuo brolių keturių kalbų,
Kas mano pasakoje
Jau nesutelpa...
Aš iš vaikystės parėjau
Ir ant akmens vėl atsisėdau:
Girdi, kaip mano knygos
Paukštis gieda?..
Ką pamatau, tas lieka atminty,
Atgimsta taip senovė.



Komentarų nėra: