VVPI
Vartau vis
biografijas,
Senus
prisiminimus keliu
Ir
pajuntu,
Kaip
laikas senka...
Tarsi vis
vandenį semiu
Iš upės
neišsenkančios,
Atgal
pilu, ką pasisėmiau
Iš tėkmės
sruvenančios...
Jau
daugelis išėjo,
Kurie mane
mokė
Gudrybių,
paslapčių,
Net
knygose nesurašytų.
Oi, dabar
liko raidės
Ant akmens
granito.
Pakėliau
ranką prie akių,
O pro
pirštus ir ašara,
Ir
atminties atodūsis
Į žemę
krito,-
Koks mūsų
amžiaus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą