Kokia
palaima -
Matyti
šalia vaiką,-
Kai
sveikas, išdykauja,
Šoka ir
dainuoja
Savo
daineles
Ir visada
savaip protauja,
Daug net
išmintingiau,
Nei mes,
suaugę,
Pagal
išmoktas taisykles...
Ką mums
jos duoda?
Reikia
prisitaikyti,
Paklusti
rangu aukštesniam,
O kaip jis
tokiu tapo,-
Svarstyti
jau ne man...
Gražu ir
jausti,
Ką jisai
sapnuoja
Ir šypsosi
pasauliui,
Koks jis
artimas ir nuostabus,
Kai dar
nėra prie kojų
Šešėliuose
duobių...
Kas jam
apkartina rytojų,
Kai eina
jau savo keliu?
Tik mes
kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą