Praregėjimai

Benamiai

Daug daugiabučių

Visame pasaulyje,

Prie jų balkonai atviri,

Kur viską deda

Ir paklodes džiausto;

Gerai, kad švarūs skalbiniai...

O po balkonais

Irgi viešos ertmės,-

Ten užkasa dažnai katė,

Atsigula šunelis,

Kai loti pavargsta...

Oi, ta visuomenės erdvė.

Išgyvenau pusę gyvenimo

Toje pat laiptinėje,

Kur vienas kito nepažįsta,

Nors esame kaimynai,

Nežinau jų pavardės.

O po balkonu dažnai būstas,

Deja, ne šuns ir ne katės...

Tokia ta mūsų dar tikrovė -

Žmonių giminės.