Kai
sprogsta obelys,
Pražysta
vyšnios,
Sodai -
balti, balti...
Pirmieji
ir paukšteliai
Inkiluose
čirškia,
Tada tėvas
nutyla,-
Reikia
visiems dar maisto,
Darbai
taip svarbūs,
Kad vaikai
užaugtų stiprūs
Ir į tolį
skristų,
O sodai
būtų švarūs,
Kaip ir
tėviškės miškai.
Tyla,
ramybė;
Motina
rankas vis sudeda
Nuoširdžiai
maldai vakaro,
Kad sūnūs,
dukros
Svetimose
šalyse nepaklystų,
Nors
palaidoti sugrįžtų...
Taikos
metu nebūna karo;
Tebūna
maldos žodžiai
Tik labai
geri...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą