Mano
gimtinė puošėsi daug kartų,
Pirma
berželiais, o po to egle
Ir liepą
pasodino
Kvepiančią
prie kelio,
Kaštoną
prie alėjų,
Alksnynai
patys augo,
Niekas jų
nesėjo
Ir karklas
pražydo
Pavasarį
gelsva puta.
Mano
gimtinėje
Gražiausiai
auga ąžuolynas,
Kuris
žaliuoja vešlia kupeta
Lyg tos
mergaitės
Vaikšto
po girias
Kvapnus
liepynas,
O rudenį
nukrenta brandus riešutas;
Jis kietas
viršuje,
Bet
viduryje toks skanus minkštimas,
Kad kremti
užsimerkdamas...
Miškai
sodinami
Ar patys
gimę
Gyvena
mano svajose.
(Laimučio Regelskio foto)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą