Negalima
galvoti,
Kad niekas
jau nemyli,-
Eini, mini
į žemę pėdą,
O ji nieko
nesako,
Nebara
tavęs...
Ir ant
akmens pavargęs atsisėdi,
O jis
nekaltas,
Kad toks
šaltas, kietas,
Nepyksta,
kad ir koją padedi,
Kur jo
galva.
Gal pėdos
lieka
Netgi jo
veide?...
Neieškau,
neprašau pagalbos,
Nelaukiu
meilės iš tavęs,
Tik labai
noriu pailsėti,
Žeme,
tavo delne,
Myliu be
priekaištų tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą