Aguona

Darže aguona tokio dydžio,

Kad jos galva

Lyg rožė ar jurginas

Ir kiek spalvų,

Kiek atspalvių prie žalio lapo;

Apačioje jis pilkas kaip nendrynas

Siūbuoja vasarą,

Į saulę akis spigina,

Kiek žavesio jos žvilgsnyje...

Oi, kiek grūdelių

Rudenį sunoksta -

Visi pilki lyg pasislėpę,

Kad nesulestų žvirbliai,

Tiktai laiku aruodas skečiasi

Ir sėjasi jų armija,

Daugiau nei tūkstantinė,

O aš tik savo baltą galvą

Pasikrapštau ir nusijuokiu,-

Kiek daug minčių joje,

O kaklas plonas, ir gana...

Gerai, kad tik esu Tėvynėje,

Neduok tu Dieve,

Kas praranda ją.