Ryto žara
Tolygi vakarui,
Jeigu diena be vėjo,-
Taip ir palieka
Drumzlinas vanduo,
Jei nieko neregėjau;
Apauga net ir saulėje
Žaliu dumblu...
O rudenį jis rudas ir slidus,
Kaip žemės sliekas,
Kuriuo aš būsiu,
Kada ateis žiema.
Tada po akmeniu lindėsiu,
Į žemės grumstą įsiliesiu
Ir bus tas pats,
Ar vakaras tylus,
Ar rytmečio aušra.
Kol kas tiktai ruduo,
Dar neužklupo nė šalna.
Dėl ko dabar tokia
Balta galva?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą