Žinau, kad kreivas
Mano kelias
Yra pragaištis,
Bet jis vilioja,-
Kažkur toli matau,
Kaip saulė maudosi,
Rasa žėruoja...
Ir bėgu rytą,
Net nepagalvoju,
Kad šlapios kojos,
Daug dagilių,
Usnių pakely,
Kaip visada, nudilgins
Netgi įdienojus.
Ten parašytas žodis,
Kurio vis laukiau,
Rodos, šimtmetį –
Labai ilgai,-
Jį motina kartojo.
Atsimenu dainas dažnai
Ir sau niūniuoju.
Išsirinkau takelį,
Bėgu pas tave...
Oi, tavo glėbyje,
Tik atsitrenkusi tau į krūtinę
Šiandien apsistojau.
Takeli, tau dėkoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą