2019 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Kaktusėlis






Atplasnoja rudenėlis
Visada su šaltu vėju,
Nutupia ant debesėlio
Ir palaisto žemės gėlę.
Kas per vasarą žydėjo,
Tas į žemę pasisėja,
Žalias daigas šylant kyla,
O nubąla – tik senyvas.
Rudenį atsitokėjau,
Kad nėra to šilto vėjo,
Visur šlapia ir pašalę,
Likau vieniša gėlelė, –
Nėra tikro saulėj grūdo,
Viskas – pilka,
Viskas – ruda…
Atstriksėjo voveraitė,
Rudus kailinius pakeitusi,
– Ko nuliūdai, kas netinka,
Kitą spalvą pasirinkim, –
Snaigių spiečius – baltas baltas,
Kailinukuose nešalta.’’
Patarimas – tikrai geras,
Keisiu savo skrandą žalią,
Naujus žiedelius jau kraunu,
Papuošiau gražiai palangę.







Komentarų nėra: