2019 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Karklas




Kad taip galėčiau
Atsinaujinti kaip karklas, –
Lapus numetęs
Krauna pumpurus naujus,
Pūkų žiedeliai –
Švelnūs švelnūs,
Pradžiugina šerkšno spyglius…
Ne vieną stiebą turi karklas,
Vėjas nulaužia,
Ne toks stiprus liemuo,
Atsiremia į žemę
Ir šaka šaknis išleidžia,
Žaliuoja nauja krūmas
Šalia senojo…
Kad taip galėčiau
Žemės dosnų gėrį gerti
Taip, kaip gyvybingas karklas,
Kuriam užtenka vien žievės,
Karti sula iš jo tik varva,
Bet išsuki dūdelę
Ir birbini pavasario melodiją,
Laukai tik skamba,
Lyg vieversio giesmė,
Pakilusi į dangų…
Kad būčiau reikalinga
Visa žinančiam tėveliui,
Kuris, nudyręs aviną,
Iš karklo daro žaiginį,
Kailius rudenėjant raugia,
Kad juodi būtų,
Deda į kubilą ąžuolo žievės,
Karklo ir alksnio,
Užsivelki šalčiausią žiemą kailinius
Ir eini kapoti malkų,
Nebereikia krosnies –
Karšta…
Kad būčiau gailestinga,
Ir be galo atlaidi,
Kad ir nulaužta,
Nunešta per verbą į bažnyčią
Ir pašventinta,
Prikelčiau tinginius
Švelniai nuplakusi,
Galėčiau nuo ugnies ir negandų
Trobą apsaugoti,
Įmerkta į vandenį
Vėl prisikelti,
Išdygčiau ant kalnelio,
Slėnyje prie balos...
Oi, tyrą vandenėlį gerčiau,
Gerčiau.








Komentarų nėra: