Vėjo
malūnai – dar ne praeitis,
Malama
kas dieną,
Jeigu
nėra grūdų,
Turime
liežuvius
Ir
apkalbam ne vieną…
Vėjo
malūnams keičiame sparnus,
Suplyšta
ar nubyra,
Nieko
nėra amžino ir patvaraus
Prieš
vėją…
Tik
nesakyk man į akis,
Kad
Donkichotas pamiršo Dulsinėją,
Jinai
– iš kaimo,
Net
kraičio skrynios neturėjo,
O jį
sparnai pakėlė…
Vėjo
malūnai – ateitis,
Tik
reiks ginklanešių,
Naujų
ir gubernatorių,
Malūnams
– vėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą