Ryto sapnas

Vakaras – toks gražus,

Kad gaila nakčiai jį užleisti,

Nubusi rytą ir išsisklaidys

Ramybės sapnas,

Kaip rūkas kelsis…

Ruduo – toks gražus,

Spalvoti medžiai sveikina,

Taip gaila jį žiemai užleisti, –

Nubals miškai,

Beliks pušis žalia

Šarmotais smilkiniais,

Drebės per šaltį…

Oi, mano metai – tokie gražūs,

Kad sunku net prasitarti,

Kaip gaila juos senatvei –

Vienintelei būtinybei,

Juos užleisti.