Kaip
gražiai užrašo
Ant
granito juodo,
Koks
jis buvo geras,
Kaipgi
jį mylėjo
Aplinkiniai
žmonės...
Nuopelnus
išvardija
Prie
duobės velionio,
Koks
jis reikalingas,
Kada
pašarvojo...
Oi,
kad tiek sakytų,
Kol
dar buvo jaunas,
O
netgi senyvas,
Gal
čia negulėtų,
Neitų
į aukštybes,
Dar
kiek pasidžiaugtų
Žemiškom
malonėm,
Lig
šiol būtų gyvas…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą