2019 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Gyvenimo akibrokštai




Kasdien sėdi prie stalo
Rytais su savais,
Klausaisi – kalbos vis buitinės,
Apie darbus dienos,
Pasiskundžia dar kartais,
Kad nedygsta rugiai,
Nelijo savaitėmis…
Retai sėdžiu už stalo
Su svečiais tolimais,
Atvažiuoja tik laidotuvėms,
Tada kalba, koks geras atgulęs,
Koks buvo šis artimas,
Pastovi prie kapo duobės
Ir nueina neprisiartinę…
Užbėga kaimynai dažnai,
Jiems ir žinomos durys,
Visada atviros,
Pasikalbi apie kiemo šiukšles,
Kažko visi nepatenkinti,
Imi ir paantrini…
Taip dažnai pamanau,
Kad bjauriausias sau priešas esi,
Kai sėdi vienas už stalo,
Susigūžęs, kaip antinas.




Komentarų nėra: