Bobų vasara

Toks gūdus šis laikas,

Kai diena trumpėja,

Visgi pasitaiko,

Kada nėra vėjo.

Šliurpsi kojų pėdos,

Kai lietus nulyja,

Akmenėlis šlapias

Apsiverkęs tyliai…

Toks gūdus šis laikas,

Kai lapai nubyra,

Sušluoja į krūvą,

Veža į šiukšlyną,

Ogi jie žaliavo,

Juos vainikams skynė,

Puošė marčios stalą,

Netgi kraičio skrynią.

Koks gūdus šis laikas,

Kai dangus – toks pilkas,

Nežiba nė žvaigždės,

Mėnuo joms nesiperša.

Toks gūdus šis laikas,

Kai šermukšnio uogos

Rausta ir vis laikosi,

O šakelės – nuogos…

Tiek prisižiūrėjau į šį gūdų laiką,

Kad šiandieną laukiu

Sušalusių vaisių

Ir žiemos nebaisios.