2019 m. spalio 12 d., šeštadienis

Skietmedis




Buvo pavasarį gražu,
Visur žydėjo – pievose
Ir miškuose daug daug žiedų,
Nepastebėjau skietmedžio,
Apibūdinti jo negaliu…
Kai rudenėjant pamatau –
Jis toks puošnus,
Kaip ir mano bernelis,
Kurį iš pirmo žvilgsnio pamilau…
Skruostai – raudoni,
Lūpose – tik šypsena.
Prisiglaudžiau ir patapau
Geltona saule – jo uoga…


Jis toks dar paslaptingas,
Krūmas ar medelis,
Lig šiol jo pavadinti dar negalima,
Su juo dažydavau lūpas,
Nupiešdavau ant rankos
Geltonas saulutes…
Ruduo atėjo – puošmena,
Kol prasibroviau ir pasveikinau
Tankiam krūme,
Pilnus skvernus
Lakišių parnešiau namo.



Komentarų nėra: