Išskrendantys paukščiai

Oi, kokie gražūs

Rudenį miškai!

Kiekvienas lapas kalba,

Kaip gimė iš spurgelio,

Kaip atlaikė karštį,

Išsilaikė ant šakos

Ir vėjo genamas…

Oi, koks gražus rudenį

Upės vanduo, –

Jis neša lapelius,

Žoles šiurena,

O viršuje – dangus gilus,

Dar šildo saulė…

Oi, koks puikus

Varnėno jauno balsas,

Dar neišskrido į šiltus kraštus,

O savo skrydžio laukia,

Nesulaukia…

Oi, koks šviesus mano ruduo, –

Dar akys mato,

Širdis šaukia,

Keliauju į nežinomus kraštus,

Kur ir nešaukia,

Ir nelaukia.