2019 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Dvylika brolių




Tėvynė mums – ne pamotė pikta,
O nuskriaustas vis pasijunta
Dažnas lietuvis
Ir skrenda už kalnų aukštų,
Per miškus, marias,
Gėrybių kažkur pasiimti turi…
Taip dvylika mėnesių – be pertraukos,
Skrenda lėktuvai, dunda traukiniai,
Sesuo mojuoja skarele,
Marškinius pasiuvusi,
O drobės bąla ant laukų,
Vagose – balos,
Ašarom pasruvusios…
Nori sugrįžti broliai atgalios, –
Tėvynės niekada neuždarytos durys, –
Kalnais, miškais – klaidūs keliai,
Parsiveda vaikelių būrį,
Šie nebemoka nė tėvo kalbos,
Atgalios vis žiūri…
Tėvyne, motina,
Kodėl tu pamote tapai,
Kad juodvarniai išskrido,
Pėstute sugrįžti iš svetur jau nebegali
Ar jėgų neturi?




Komentarų nėra: