Maumedžiai

Visi turi vardus

Ar pavadinimus iš mūsų lūpų,

Prie daugelio priprantame,

Pasirenkame ir spalvas,

Prie medžių prisiglaudę

Jaučiam netgi laimę.

Ieškome žiedo žaliame papartyje,

Nors netikime – nesurandame,

Buriam ramunės žiedlapiais,

Bijome būti palikti, –

Visi gi buvom mylimi,

Nors kartą…

Aštrūs rožės spygliai,

O žiedas – meilei,

Kadagius – į verbą,

Visiems taip gera būt jaunais,

Žaliuoti žiemą – vasarą,

Matyti saulę…

Lankau girias,

Kada kojos neklauso,

Einu savo keliu – gatve,

Pasikalbu su maumedžiais:

Kokie jūs gražūs po žiemos,

Kai jūsų žiedai rausta,

Kokie švelnūs spygliai,

Lyg mylimojo pirštai,

Nes pagal juos jaučiu

Gyvybės virsmą.