Našlaitės

Džiaugiuosi, ką turiu,

Karalių krėslus pamatau

Muziejų salėse,

Jie spindi auksu, sidabro siūlais

Gėlėmis išmarginti.

Gėriuosi gėlėmis – našlaitėmis,

Jos žydi iki pat žiemos,

Atlaiko gruodą, šaltį,

Nuleidžia galveles

Prie tėvų kapo,

Rodos, verkia…

Kai išverkiu godas,

Pakeliu akis į dangų,

Jame – ramybė,

Spindi žvaigždės.