Per
dieną miškas prisikėlė,
Pasipuošė
gražiau,
Negu
pavasarį,
Betgi
žiema artėja,
Kaip
visada,
Ne
pirmi metai ir ne paskutiniai,
Prie
visko pamažu priprantama…
Keičiu
kasdien ir savo kepures,
Užsirišu
skarelę,
Pridengiu
galvą baltą
Spalvota
skepetaitę,
Ir
pasijuntu jauna…
Prie
šono kasas margina berželiai,
Drebulė
– gelta gelta,
Kaip
saulė danguje,
Po
lapais čirškia zylė,
Tokia
gražiai žalia
Su
marga prijuoste...
Gal
mano atmaina?
Oi,
dangau, ir tu man
Visada
– greta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą