2019 m. spalio 23 d., trečiadienis

Mūsų rudenėlis




Pabūk man veidrodžiu,
Mes juk – vienos kartos
Ir bendramintės,
Kiek buvo nuotykių gyvenime,
Sunku ir atsiminti,
Jaunyste pralėkė per pievas,
Miškais šlamėjo,
Dabar – mūsų ruduo,
Į medį atsirėmusios
Dar stovime…
Giminės medis taip šakojasi,
Kad siekia visą Lietuvą,
Už jos ribų plėtojasi,
Tarsi eglės širdis,
Iš kurios varvina sakus,
Paskui nukerta lentoms,
Valtis sukala,
Sutvirtina geležimi,
O mes vis plaukiame
Į kitos kartos rytojų…
Pabūk man veidrodžiu
Upės vandenyje, –
Jis raibuliuoja, saulėje žėruoja.






Komentarų nėra: