Su gėlyte kampe

Pasitinku pavasarį,

Baltais žiedais besipuikuojantį,

Vėl bėgu ir į vasarą

Ištiesusi rankas,

Nepajutau, kaip nubalau,

Kada ruduo atėjo,

Vis ta pati esu,

Tiktai su balta skarele…

Prisimenu mamytę,

Ji eidavo ir į bažnyčią

Su balta – šilkine,

Kai pasiimdavo iš skrynios

Ir vėl ją sulankstydavo

Iki kito sekmadienio

Tą pačią, su gėlyte kampe...

O paryčiais užsirišdavo lininę,

Pačios verptą, austą,

Balintą saulutėje,

Per visą žiemą

Iki pavasario,

Kasdien.

Oi, neišliko,

Šilkas sudūlėjo,

Lininė bluko ir išbluko,

Pasidėjau į atminties skrynią, –

Esu tik panaši –

Balta kas dieną,

Žaliuojanti egle Pastrėlupy,

Miške.