2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Su gėlyte kampe




Pasitinku pavasarį,
Baltais žiedais besipuikuojantį,
Vėl bėgu ir į vasarą
Ištiesusi rankas,
Nepajutau, kaip nubalau,
Kada ruduo atėjo,
Vis ta pati esu,
Tiktai su balta skarele…
Prisimenu mamytę,
Ji eidavo ir į bažnyčią
Su balta – šilkine,
Kai pasiimdavo iš skrynios
Ir vėl ją sulankstydavo
Iki kito sekmadienio
Tą pačią, su gėlyte kampe...
O paryčiais užsirišdavo lininę,
Pačios verptą, austą,
Balintą saulutėje,
Per visą žiemą
Iki pavasario,
Kasdien.
Oi, neišliko,
Šilkas sudūlėjo,
Lininė bluko ir išbluko,
Pasidėjau į atminties skrynią, –
Esu tik panaši –
Balta kas dieną,
Žaliuojanti egle Pastrėlupy,
Miške.






Komentarų nėra: