Invaziniai

Kur užgimė, taip ir žydi,

O laikas – nesvarbu, –

Medis ar gėlė, –

Jie žino,

Kokios šalies ir tu…

Gyvenimas – ne sapnas,

Matai, jauti,

Pamilsti ir tą kraštą,

Nors iš toli esi…

Kai nematau,

Pasiunčiu laišką,

Rašau, lyg vėjui ant sparnų,

Dažnai neaišku,

Kaip tu suprasi

Ir mano žodžius…

Ruduo mano gimtinėje,

Lapai pagelto,

Bet žydi atvežti ir iš kitų kraštų,

Galbūt jie kitaip auklėti,

O netgi rudenį

Šakos pilnos žiedų…

Džiaugiuosi šiandien gerumu.