Iš vaikaičio žodynėlio

Mama buvo maža

Ir tėtis buvo mažas,

Dabar aš jiems esu

Mažų dienų miražas…

Jiems sekė pasakas,

Dabar jie man jas seka,

O aš jiems pasakau,

Kas man labiausiai sekasi.

Saulutę nupiešiau,

Vienam krašte – mamytė,

Kitam pasodinau mėnulį,

Panašų ir į tėtį…

Prie šono ir senelis,

Močiutė laiko skėtį,

Apvaliai apkirpau, –

Gražu net pažiūrėti.

Ne toks mažas esu,

Kaip mato mane tėtis,

Pakelk tik ant peties,

Iš karto paūgėsiu.

Močiute, man skaityk,

Nedaug dar moku žodžių,

Iš pasakų išmoksiu,

Surasiu ten daug lobių.

Seneli, kurgi akiniai?

Čia – suradau po lova,

Abu užmigome drauge,

Pusryčius pramiegojome.

Visi buvo maži,

Skaityti nemokėjo,

Iš knygų šios raidelės,

Lygtis išspręst galėjome.

Žurnalo "Kukutis''redaktorė