Marija

Moteris – kančios išvargintas

Šviesus paveikslas,

Mylėti ir vis būti mylimai

Ne visada jėgų užtenka, –

Pagimdai sūnų ir klausai,

Kaip širdis plaka,

Kai akis atmerkia,

Su nuostaba seki,

Kaip jis pirmą žingsnį žengia,

Su juo į ateitį drauge eini…

Moteris – Marija,

Maldoje skaisti,

Pakėlus ir ne vieną kryžių,

Palinkusi po juo pati,

Savo vaikų ir kančioje

Iki paskutinio atodūsio

Neapleidžianti…

Ar tu, sūnau, tai supranti?