2019 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Šermukšnis




Medžiai auga miškuose
Ir patys pasisėja,
Soduose prigyja atnešti,
Ir nesuprasi uogas skindamas,
Iš kur tą grūdą nešė,
Paukštis ar pakilęs vėjas…
Pavasarį jis pasipuošia –
Balta jo skrybėlė,
Bitelės dūzgia,
Praneša medunešį…
Ruduo suskrudina lapus
Ir atsidengia šakos,
Raudonuoja uogos,
Byra ant sniego ir nesurinktos,
Lyg ašarėlės rieda,
Guodžiasi…
Šermukšnis sujungė tautas,
Kiek jam dainų sudėta,
Tautinių rūbų spalvose
Jos atspindėtos…
Niūniuoja raudose ir maldoje,
Ant rankšluosčių išsiuvinėtas lapas,
Uogų kekės,
Nuaustos juostos,
O pakraščiuose – šermukšnis,
Vėl į melsvą dangų stiepiasi.
Kokia didi medžio galia, –
Jis gydo ir jausmus sušildo
Vaikui, tėčiui…
Tik žiūrėkite.





Komentarų nėra: