Kiekvienas
rytas žada
Naujo
kelio pradžią,
Beeidamas
mąstai,
Kokia
bus ši diena,
Koks
vakaras ateis…
Daug
vakarų mačiau,
Kai
saulė leidosi,
Spinduliuose
panirusi jutau,
Kaip
kaista veidas,
Vasaros
įdegis brangus
Iki
vėlyvojo rudens…
Kiekvienas
rytas žada laimę,
Visą
gyvenimą jos troškau,
O tos
ribos nepajutau,
Kur
yra džiaugsmas,
Kur
skaudi nelaimė, –
Lyg
tuo pačiu keliu ėjau…
Tik
rudenėjant pamačiau
Vaikų
susirūpinusius veidus,
Neklausinėju
– jau žinau,
Kodėl
jų smilkiniai nubalo,
Jie
atsakytų paprastai:
„Ruduo’’…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą