Kiekvieną
rudenį klevai
Pažadina
jaunystės ilgesį,
Brendu
per margą kilimą –
Jis
šiugžda…
Pakeliu
galvą – nematau dangaus,
Vien
saulės spinduliais
Nužerta
visa kepurė…
Skrenda
lapai – nors tokia tyla,
Žiemos
atodūsiais gyvename, –
Ne
vien tik man taip rudenį…
Leidžiasi
saulė – vakaras,
Šešėliai
gulasi,
O man
jie žadina ir primena
Jaunystės
dainą,
Ilgesį…
Laiškai
suplėšyti – tai lapai,
Rašyti
metų metais,
Po
klevu dar šiugžda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą