Prityręs
gaspadorius,
Nupjovęs
javus,
Grūdus
ilgai džiovina,
Sumalęs
supila į kubilą,
Kepa
duoną, blyną..
Kas
pasilieka – ateičiai,
Išvėto,
vėl pasėja,
Kiekvienas
grūdas žemėje,
Išdygęs
ir belaukdamas pjūties,
Pražysta
saulėje ir vėjuje…
O šis
– rūpestingiausias,
Nė
prašyti nereikėjo,
Atginė
debesėlius,
Palaistė
darbą,
Pasilikęs
grūdas išleido daigelius, –
Taip
žodis ir giesmė
Per
trobas ėjo…
Myliu
vėją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą