Vienos kartos žmonės

Mes – vienos kartos,

Vieną tikslą pasirinkusios,

Kad atiduotume vaikams

Savo mintis ir širdį…

Mes – kare gimusios,

Tą patį mačiusios vaikystėje,

Nuo parako iki dangaus

Ir kasdienybėje pakilusios…

Mes – paprastos, kaip žvirbliai,

Kalbėjome per pamokas apie kitus,

O pačios slėpėm savo veidą

Po šypsena, lyg širma…

Dabar mus suvedė keliai,

Apaugę liepomis, klevais,

Naujais laikais sodinti,

Bet buvo ir dar bus

Pabaigoje ir kryžkelių,

Reikės savo jausmus

Nuo skersvėjų apginti.

Skiriu Janei Martinkėnienei