Mes –
labai toli,
Kitam
krašte gyvename,
O
matome vaizdus,
Per
objektyvą fotoaparato,
Dalinamės
ir džiaugiamės
Savo
šalies gyvenimu,
Lyg
atiduodami širdies dalelę.
Visi
vienodai mylime
Savo
gimtinę,
Jinai
– pati brangiausia,
Nes
ten mes žengėme
Ir
pirmą žingsnį,
Kai
užkliuvę virtome,
Šaukėm
savo mamą,
Prikelti
pakliuvome
Į
glėbį šiltą.…
Mes –
ŽMONĖS,
Ir tą
žodį patvirtiname,
Kai
žiūrime į dangų,
Saugom
šviesią mintį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą