2019 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Po stalu




Augo mano vaikai,
Tarsi žirniai prie kelio,
Išbyrėjo iš ankšties,
Pasisėjo ir kalba,
Koks stiprus yra daigas…
Sėdam su jais ryte,
Vėlyvais vakarais,
Pupas gliaudome,
O viena nuriedėjo
Po stalu ir sudygo,
Auga…
Mažas vaikas pasilenkė,
Pamatęs prakalbo:
– Caca, šuneli, imk, –
Šis nevalgo…
Taip ir auga pupa,
Dar arbūzas šalia
Ir jį gliaudome...
O jūs sakot – nebūna stebuklų,
Bet jie – po stalu,
Pamatai pasilenkęs
Ne tik vieną grūdą
Ir šiaudą.



Komentarų nėra: