Kartų žaisliukai

Mūsų vaikai – kita karta,

Kitaip gyvenimą pažįsta,

Nors iš vienos šeimos,

Kaip medžiai – iš vienų šaknų,

Iš tų pačių ir sėklų dygsta.

Mūsų vaikaičiai, mūsų akimis,

Sėdi laimes sostuose,

Nauji žaisliukai – naujos patirtys,

Knygelės – vien spalvotos,

Margumyno sodas…

Parodyk kerpę, augančią ant kelmo,

Nors medis nukirstas seniai,

Man jie – tokie artimi,

Buvę vaikystėje žaisliukai,

Avelės ganosi debesyse,

Bėga risti žirgai,

Žolėje peri pempė,

Sveikinasi: „ Gyvi, kaip tu gyveni?’’

Jai atsakai, kaip moki...

Nebežinos trečia karta,

Apeis neatsigręždami balas,

Šiltą vandenį teškensi vienas,

Negnybia kerpės nuo kamieno,

Augančios daug metų,

Nubėgs prie medžio sulapojusio…

Gal ir gerai,

Kad keičiasi laikai,

O plastikiniai žaislai greit nuliejami, –

Bet jie – tokie šalti, –

Ir medžio kerpių neatstoja

Jų nė vienas.