2019 m. spalio 16 d., trečiadienis

Pūsk, vėjau, pūsk




Nepaprastai gražu,
Kai vėjas gainioja lapus,
Vejasi ir nepasiveja,
Nutupia ant galvos,
Po jojomis pabirę šiugžda,
Kalbasi su rudens lyra…
Nepaprastai gera,
Kai tu eini greta,
Aš tau – klevo lapą,
O tu man atgal kitą, –
Šilumą padovanoji,
Pasidabiname ir šnekamės…
Nepaprasta mūsų metų kaita,
Dar iki šiol vaikystę sapnuoju,
Bėgu – vėjas šiaušia plaukus,
Esu maža ir ilgakojė…
Nepaprastai gražus mūsų ruduo,
Smagu matyti,
Apie ką ir tu svajoji,
O lapai, vėjo sūkury,
Armonikos garsais mums groja,
Primena gegužines jaunystės,
Ilgas vagas į tolį,
Brydes per vasarojų,
Pienių žiedus, rugiagėles,
Kvapą atolo…
Niekas nenutolę.





Komentarų nėra: