Rožėms

Gražiausios gėlės – kvapnios,

Jos stebina žiedais,

Stiebo spygliais jos primena,

Kad meilė – tai ir pareiga,

Rami senatvė,

Takelis į vienatvę,

Pražystantis baltai…

Sodiname ir skiname,

Palaistome dažnai,

Kiekviename – po ašarą,

Kai dedame ją prie paminklo,

Kai pasibaigia kelias,

Kuriuo drauge su mylimu ėjai…

Rožės visada visur pritinka –

Vestuvėms ir krikštynose,

Kad tęstųsi gyvenimas

Žemėje ir aukštai.