Saulėlydžio šypsenos

Tarp dviejų kalnelių

Saulutė įstrigo,

Eime pasivaikščioti,

Mes nepramigome...

Vaikelis vis klausia:

– Kas ten gali būti,

Kai kelias ji rytą,

Kas lovą pakloja,

Kas auna batukais,

Kas paduoda paltą,

Kur pirštinės margos,

Kurioje rankovėje,

Kas ves į darželį,

Ar mokės rašyti?

– Saulutė neturi

Rankų, kojyčių,

Kai bėga per mišką,

Lapeliai nušvitę,

Nuo kalno – ant kalno

Debesų paganyti,

Gėlių aplankyti...

Vaikai – kodėlčiukai,

Viskas jiems rūpi,

Močiutė nespėja

Su jais į kalnelį,

Nė jiems atsakyti...

Parodo medelį ir būrį antyčių,

Tegu pats išmoksta

Skaičiuoti, klausyti,

Ką matė per dieną,

Jau pats užrašyti,

Kaip krenta lapeliai,

Ant rausvos padangės

Nupiešti saulutės

Saulėlydžio šypseną…

Bus lengva ir gera

Po to ir mokykloje.