Iš
savo žemės gaunu,
Daugiau
nei man bereikia,
Skolon
imu kas dieną
Nesugebu
per amžių
Ką
nors jai sugrąžinti…
Nemoku
padėkoti
Nė
malda atsilyginti,
Dangaus
didžiame plotyje
Rašau
tik savo mintį,
Kad
viską žemė duoda,
O aš
pripratus imti.
Kaip
įprotį stabdyti,
Kad
žemėje aruodai
Neištuštėtų
greitai,
Nuo
stalo atsikėlus
Ir
trupiniais dalintis?
Tada
pasaulis mielas,
Tik
toks žmogus laimingas,
Kai
visko bus per pusę,
Pasiimi
ir duodi
Nuo
žemės – tik į dangų,
Dangus
tau – saulės šviesą,
Įkvėpime
– teisingą mintį.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą