2019 m. spalio 13 d., sekmadienis

Mano planeta




Ne aukštam danguje,
O žemėje gyvename,
Mindom jos nugarą,
Skersai ir išilgai,
Iš jos gi – visas penas,
Sugrįžtame į žemę poilsio
Jau amžinai…
Dažnai skausme
Rankas į dangų keliame,
Tikimės atleidimo
Už žemiškas klaidas,
Svajonėmis gyvename,
Nors būsime po žemėmis,
O siela liks gyva…
Dangus nežinomybę lemia,
Savaip nuo seno
Pavadiname žvaigždes,
Sau priskiriame tą,
Kuri arčiausiai žemės,
O mintys skrieja kometa…
Mirties akivaizdoje
Daugelis sušunka:
„ Dieve mano, koks aš mažas – žemės dulkė!
Pasiimk, dangau, mane’’.




Komentarų nėra: