2019 m. spalio 16 d., trečiadienis

Mes abu




Mes abu – paprasti,
Kaip rudens obuoliai,
Sirpę vasarą saulėje,
O dabar jau prinokę,
Žievėje tiek tų randų,
Kad paslėpt nebemokame,
Geriau būsime tokie,
Nesluoksniuoti ir negrimuoti…
Kiek padažome lūpas,
Antakiuose žilsta plaukai,
Užsidengiame lapais spalvotais,
Taip džiaugiuosi savo akimis, –
Jos ir verkė ir juokiasi…
Pasakyk, negi tu – kitoks?



Komentarų nėra: