Versmės upelis

Daug vaikščiota gražiais kalneliais,

Viena ėjau ir su tavimi,

Apglėbę ąžuolus matavome,

Susisiekė mūs pirštai,

Gal liko kitoj pusėje koks ir sprindis,

Dabar niekas nematys…

Kalneliai, apsodinti pušimis,

Takelis – viršūnę,

Vingiuoja lyg upelis,

Iš kurio išteka svajonės, –

Pavasariais pražysta ievos,

Kvepia žemuogėmis,

Pakalnėje – versmė…

Oi, kas pavasarį čia peri antys,

Ritasi buožgalviai juodi

Ir negali pavargti, –

Kopiu, vėl nusileidžiu,

Viena einu arba su tavimi…

Man skirta iš dangaus,

Kad turiu du gyvenimus,

Vienas buvo jaunas,

Lyg pavasario saulutė,

Kitas mena rudenį,

Jau – be tavęs…

Ir vėl su tavimi.