„Atsarga gėdos nedaro’’

Atsargiai eikime mišku, –

Kiekviename žingsnyje

Po padu – gyvybė,

Atsargiai grėbkime lapus, –

Po jais nukritusios

Laukia pavasario ankstyvo

Gilės…

Nedekime laužų nė pievose, –

Ten skruzdėlės gyvena,

Ką surenka,

Maitinasi per žiemą…

Atsargiai tarkime žodžius,

Pirma pasverkime nors dešimt kartų,

Nutvilko, sukelia gaisrus

Ne vietoje ištartas

Netgi vardas…

Nelįsk vyresniam į akis, –

Taip tėvai patarė ne kartą.