Veda
saulė – šaukia vėjas,
Naujas
kelias – plačios vėžės,
Mirguliuoja
prieš akis
Pro
šešėlius spindulys…
Tuoj
aplenksiu, kai pavysiu,
Ir į
ausį pasakysiu,
Kad
ir pro rudens lapus,
Man
gyvenimas gražus…
Sukas
saulės vežimėlis,
Stipinuose
– vienos gėlės,
Sumirgėjo
ir nurūko,
Į
žvaigždynus pasisuko…
Paukščių
Takas – tiesus kelias,
Nė
vienos tamsios dėmės,
Kur
pažvelgsi – du vežimai,
Baltos
gervės – kitos žymės…
Mano
miškas – aukso skrynia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą