Klevui

Nepaprastai gražu būna pavasarį,

Pasiilgtu žiemą saulės,

Saldžios sulos ir klevo kvapo,

Žydinčio geltai,

Švelnaus liemens,

Prie kurio noriu prisiglausti,

Kai pliaupia lietūs,

Pašąla paryčiais…

Nepaprastai gražus ruduo, –

Tokios linksmos spalvos,

Nuo pat žalios

Iki tamsiai rudos,

Kiek atspalvių vienam lape,

O vainike klevo –

Nesuskaičiuotumei…

Nepaprastai man tu gražus,

Šiltas rudenėli,

Papūtus vėjui

Lapai sklendžia pažeme,

Toks sielos pakylėjimas, –

Kaip danguje.