2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Šventieji kalneliai




Laimė – kalneliai,
Jie pakelia aukštai,
Bet greitai nusileidžia,
Didžiulis metų ratas
Sukasi ilgai
Ir niekad nežinai,
Tikrovėje esi ar cirke
Voveraite.
Kada pasieki aukštumas,
Drebi lyg lapas,
Nes matosi ir žemės pakraščiai,
Pramintas tėvų takas.
Pasibaigė tas ciklas,
Apsigręžęs nueini,
Nors grįžti visad maga,
Užžėlęs pasitinka kelias,
Ir tos didybės – anei kvapo.
Laukiu dažnai,
Kad pakiltų sūkurys,
Nupūstų sniegą, geltą smėlį,
Pakilus neapakčiau.





Komentarų nėra: