Nuo
mažens įprantame
Pastebėti
gerą,
Kas
gamtoj nutinka,
Kai
griaustinis barasi,
Iš
kur kyla versmės,
Išteka
upeliai…
Suka
vanduo ratą,
Gremžia
smėlį geltą,
Kol
išplauna smiltį
Iki
balto rašto
Ant
motulės stalo…
Taip
išmokau rinkti
Kalkakmenio
gabalus,
Taip
išmokau piešti
Ant
akmens paversmyje
Saulę
ir mėnulį,
Savo
lemties žvaigždę…
Srauniame
upelyje,
Viskas
mirga, keičiasi,
O
vanduo skaidresnis
Už
padangės aukštumas;
Supratau
stebėdama,
Kad
vanduo – stebuklas,
Kaip
gyvybė gimsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą