Vakar
mane klausė,
Ar
žinai, kas karas?
Kaipgi
nežinočiau,
Kas
pasaulyje darosi?
Krenta,
šviečia bombos,
Žeidžia
ir vaikelį,
Nuneša
gyvybę,
Kaip
mažą paukštelį,
O
skeveldros lieka
Net
medžių širdelėj…
Kaip
aš nežinosiu,
Kai
gimiau pirtelėje,
Brolį,
vos 18 – os,
Jauną
karan paėmė,
Po
kiek metų grįžęs
Pasakojo
ir pasakojo,
Kaip
atgavo sąmonę,
O
žuvę išgelbėjo,
Savo
kūnais apdengė.
Oi,
ne mūsų buvo
Pasaulinis
karas,
Atnešęs
vien skausmą
Ir
ilgą nelaisvę,
Į
Sibirą kelią…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą