Vakarai

Kiekvieną vakarą – tas pats,

Už lango – sutema,

Stovi uosis,

Jį trumpina ir geni,

Kad langų neužstotų,

Taip noriu jį paguosti…

Vėlyvą vakarą budžiu, –

Turi būt visi namuose,

Kurie man artimi,

O jeigu jie – dabar toli,

Negaliu matyti,

Kai labai reikia,

Gal paguosti…

Laimingi artimieji,

Kai jų laukia,

Atidaro iš anksto duris,

Dega šviesa languose, –

Budi, laukia,

O galbūt ir nori,

Kad abudu paguostume.